|
|
| Šio žmogaus nėra Jūsų draugų rate.
| | Vardas, Pavardė: | Gintare paslaptis | | Slapyvardis: | GINTARĖ | | Šalis: | Lietuva |
| Miestas: | Šiauliai |
| Interesai: | Kad būtų apie ką patylėti, apie ką pakalbėti visada atsiranda.....:> |
| Apie mane: | Kai jis žiūri į jos juodas akis, į jos lūpas, negalinčias apsispręsti - šypsotis ar tylėti, jis supranta svarbiausią ir išmintingiausią kalbos, kuria šneka pasaulis ir kurią sugeba savo širdyse girdėti visi žmonės, dalį. Tai - Meilė: senesnė už pačius žmones, už dykumą, ir vis dėlto kaskart taip pat galingai prasiveržianti ten, kur susikerta du žvilgsniai, kaip ką tik susikirto šiedu prie šulinio. Lūpos pagaliau apsisprendžia nusišypsoti. Ir tai ženklas! Ženklas, kurio jis, pats to nesuprasdamas, jau taip seniai laukė, kurio ieškojo knygose ir avyse, krištole ir dykumos tyloje. Tai ir yra gryniausioji Pasaulio Kalba, kuriai nereikia jokių aiškinimų, kaip nereikia aiškinimų Pasauliui, kad jis tęstų savo kelionę begalinėje erdvėje. Šią akimirką jaunuolis suvokia tik tiek, kad priešais jį - jo gyvenimo moteris, kuri taip pat turėtų tai suprasti be jokių žodžių. Jis tuo įsitikinęs labiau nei bet kuo pasaulyje, nors jo tėvai ir tėvų tėvai sakydavo, kad prieš tuokiantis reikia meilintis merginai, reikia susižadėti, pažinti vienam kitą ir turėti pinigų. Taip sakantys, be abejo, niekad nesusidūrė su Universaliąja Kalba, nes sykį jon panirusiam nesunku suprasti, kad pasaulyje - nesvarbu, ar vidury dykumos, ar vidury didžiulio miesto - visuomet yra du vienas kito laukiantys žmonės. Ir kai šie du žmonės susitinka, kai susikerta jų žvilgsniai, visa praeities ir ateitis nebeturi jokios reikšmės, lieka tik esamoji akimirka ir neįtikėtinas tikrumas, kad viskas po dangaus skliautu parašyta ta pačia Ranka. Ranka, kuri pagimdė meilę, kuri sukūrė po dvynę sielą kiekvienai šioje žemėje dirbančiai, besiilsinčiai ar savo lobių ieškančiai būtybei. Nes jei taip nebūtų, visos žmonių giminės svajonės būtų beprasmės. KAS SUPRAS APIE KA AŠ? | | |
|
|
|
