|
BERNIUKAS IR PASKUTINĖ GĖLĖ
Aš labai prašau: nevysk,
Pažydėk dar vieną dieną.
Vaikšto saulė vogčiomis
Po nuplikusią ražieną.
Tau suversiu karolius
Iš raudono putinėlio,
Žydro rytmečio rasų
Tau pririnksiu ąsotėlį.
Na, labai prašau, pabūk,
Pagyvenk dar vieną dieną.
Neliūdėk. Tu man toks geras,
Bet nereikia dovanų.
Aš turiu tave palikti.
Jau šią naktį išeinu.
Mėnuo lieptą sidabrinį
Man per ežerą nuties.
Liks čia žiedlapiai sudžiūvę,
Senas rūbas - be širdies.
Išeinu, kad šauktum tyliai
Rudenio lietuj mane.
Kad speiguos manęs tu lauktum
Ir pūgos baltam delne.
Aš sugrįšiu, kai saulutė
Juodą žemę pabučiuos.
Kai mane vardu pašauksi
Vidury dienos skaisčios.
|
