Žemę ir dangų užklojo Vasara. Atsinešė su savimi kažką šilto ir... ir
truputį šalto. Galbūt pripiešė nakties danguje daugiau žvaigždžių,
įžiebė dienoje ryškesnę Saulę. Žmonės truputėlį pasimetę , po Žiemos
šalčių ir tamsos pamiršę kai elgtis ir gyventi Vasarą vaikšto lauke
vis dar dėvėdami šiltas striukes ir nuleidę galvas tarytum bandytų
apsisaugoti nuo speigo. Tačiau jo nebėra, jo jau seniai nebėra...o
Vasara nelaukia, laikas sušilti...
|