|
Ieškau draugų
Velnias, skaitau aš šį laišką jau kelintą kartą ir vis kažką
pridedu ar išbraukiu... Kada tai baigsis? Kada širdis leis jį parodyti
kitiems?.. O gal taip ir liks laiškas sau?
Rašau, nes manau, kad reikia. Nes tiesiog ieškau draugų...
Priežastis, žinoma, ta, kad tikrų neturiu. Visi tik pažįstami arba
kolegos įvairiose srityse. Nesu visiškai vienas, turiu savo antrąją
puselę. Kai kas sako, kad ir tiek gali užtekti. Tačiau, kaip rodo mano
asmeninė patirtis - neužtenka. Su laiku viskas pabosta. Skaudžiausia,
kai pabosta mylimas žmogus... O kodėl taip yra, aš nesiimsiu
atsakinėti, bet šiame pasaulyje sunku išlaikyti kažką nekintamą (o
pagal mano supratimą - tai neįmanoma ir neturi būti įmanoma).
Taigi, ieškau draugų, tų nuostabių žmonių, su kuriais galėčiau
bendrauti, praleisti laiką kartu. Tad trumpai papasakosiu apie save.
Pradėsiu gal nuo to, koks esu aplinkiniams ir mažai pažįstamiems (iš
neigiamos pusės). Pačiam neteko to išgirsti, kad kas sakytų, bet pavyko
sužinoti iš kitų. Daugumai atrodau pasipūtęs ir labai nuvertinantis
kitus. Taip pat, ir egoistu neretai esu išvadinamas. Kodėl taip yra -
nežinau. Tik artimiau mane pažinę žmonės, supranta, kad aš esu visiška
priešingybė tokiam apibūdinimui. Tik kartais liūdna, kai tie patys
žmonės prie viso to dar prideda, jog tokio kaip aš (keistuolio) dar
neteko sutikti. Čia turbūt ir yra priežastis kodėl tų draugų neturėjau
ir neturiu. O ką galima būtų pasakyti apie mano teigiamą pusę? Artimesniems
žmonėms atrodau labai nuoširdus, rūpestingas, atviras, užjaučiantis...
Ech, bet juk banalu tai. Kam to reikia. Parašykite ir pažinsite. Tik
nenustebkite, jei pamatysite prieš save "ateivį".
Nežinau ar tai reikšminga, bet norėčiau pridėti, kad pagal visus
požymius esu Indigo. Auros spalvos nemačiau, bet klausimai į kuriuos
teko atsakyti ir ką patvirtino mama, bei pradinių klasių auklėtoja,
leido suprasti jog nesu įprastas žmogus. Tai galbūt dar viena
priežastis, kodėl visada likdavau nesuprastas. Tarsi juoda avis tarp
baltų bandos. Kažkokių ypatingų talentų neturiu, bet, manau, kad turiu vieną
gebėjimą, kurio pasigendu daugumoje žmonių. Tai gebėjimas viską matyti
globaliai. Į kiekvieną dalyką žiūriu plačiai, neapsiriboju kažkokia
siaura sritimi. Taip pat esu toks žmogiukas, kad "užsidegęs" galiu
labai stipriai paveikti kitus žmones. Ar iškart, ar po kurio laiko, bet
tai vistiek įvyksta. Šis užsidegimas, dažniausiai yra gerąja prasme.
Tai tarsi polėkis, kuris verčia mane daryti tokius dalykus, kurių
paprastai tikrai nepadaryčiau. O kai po kurio laiko pažvelgiu į tai, ką
pasakiau, parašiau ar padariau, tai atrodo jog mano poelgiai buvo mažų
mažiausiai kvaili. Bet... Kiek teko pastebėti, poveikis žmonėms yra
teigiamas, tai labai nesigraužiu, kad kvailai tada atrodžiau. Manau,
kad netgi šį laišką rašydamas, esu polėkio būsenoje... Vadinasi,
kvailai atrodau. Tiek to, pabandyti vistiek verta. Nenustebkite, jei tai ką skaitysite toliau, skambės kiek
egoistiškai. Noriu papasakoti kokių žmonių aš ieškau. Lytis, amžius,
išvaizda man visiškai nesvarbu. Svarbu: minties laisvumas, požiūris į
gyvenimą, į pasaulį, dogmų neturėjimas, poelgių pagrįstumas,
nesilankstymas "stabams". Sunkiausia man nusakyti LAISVĖS prasmę. Šiuo
žodžiu noriu nusakyti, tą mąstymo būdą, kai visiškai atmetama dirbtinio
pasaulio realybė ir kuriama sava. Vienaip ar kitaip ieškau tokių
žmonių, kurie savyje turi tą ugnelę, viduje klykiančia, jog šis
pasaulis yra blogas (sąlyginai išsireiškus), kad jis turi būti kitoks.
Ne ne, pasaulio gelbėtojų nereikia. Bet tiesiog pats mąstymas turi būti
kitoks. Laisva mintis nuo visų dirbtinų įrėminimų ar tiesų...
Nesitikiu, kad įvyks stebuklas (jais netikiu, nes jie yra
natūralaus proceso dalis) ir dabar pradės atsirasti draugų. Tiesiog
parašius, gal ramiau širdžiai bus, kad visgi pabandžiau. Pilnai
tikėtina, kad kai kam šis laiškas gali sukelti pyktį ir galite
susidaryti nekokią nuomonę apie mane, bet man tai įprasta. Dar
neatsirado žmogus, kuriam būčiau sugebėjęs perteikti savo pasaulio
vaizdą. Atrodo, kad tai tiesiog per sunku suvokti. O iš viso šio minčių
kratinio, aš nė mažiausios dalelės nepasakiau to ką norėčiau... Tiesiog
nemoku rašyti ir dėstyti minčių. Greičiausiai dėlto, kad jos pas mane
skrieja labai dideliu greičiu. (O gal ne?..)
Natūraliai kyla klausimas, kodėl tada būtent tokia draugų paieškos
formą pasirinkau? Jei trumpai - kitos(pažinčių portalai, naktiniai
klubai, radijas ir kt) formos man kelia... Gal geriau susilaikysiu. Kas
pagalvos, tas supras ką turiu omeny.
Taigi, ačiū už jūsų sugaištą laiką skaitant šį laišką. Tikiu, kad
nesu vienintelis toks ir labai norėčiau pabendrauti su panašiais
žmogiukais.
Jei visgi neatbaidžiau ir jaučiatės panašiai kaip aš, su manimi galite susiekti:
+37069518753 ežys (patogiausia sms)
|