Štai koks klausymas kilo
šiandien. Nors ir neimu į galvą daugelio žmonių nuomones, bet vistiek
nebegaliu nesusimąstyti. Stengdamasi išsakyti savo nuomonę būnu
apšaukiama didžiąja kritike, kuri neva nieko nenusimano ir forumuose
kelia pykčius. Kam tuomet reikalingi forumai, jei ne diskutuoti? Na
tiksliau pagrindinis klausymas liečiamas tik keliuose forumuose, nes
daugelyje kur esu apsupta malonių žmonių stengiuosi nurimti. Suprantu
jog aš neabejodama sakau ką manau, bet tikrai nesistengiu įžeisti ar
pažeminti. Tiesiog tokia aš esu. Keistis aš šiuo atveju nenoriu, nebent
stengtis sušvelninti savo kritiką. Kur nepritampu arba matau jog manęs
visiškai nereikia aš paprasčiausiai pasitraukiu, nemanau, kad verta
leistis įžeidinėjamai ir bandyti įrodyti kažką man tik šlykštumą
keliantiems žmonėms. Forumai tapo mano mėgstamu laisvalaikio
praleidimo būdu. Nors kai kur pykstuosi ir mėgiama nesu, daugelyje
forumų su žmonėmis susidraugauju. Kai kur radau tikrai labai įdomių ir
tiesiog neapsakomų žmonių ;] Iš jų daug išmokau ir tikrai svajoju
kadanors susitikti realybėje, šnekėtis. Mmm. O juk dar nėra net metų
kai pradėjau naudotis tokiais dalykais ;D Dabar, kai išsipasakojau,
pasijutau daug geriau. Nuraminau save atsakymu į pradžioje iškeltą
klausymą, juk jei būčiau tikrai bjauri, su daugeliu nesutarčiau ir
tikrai nebendraučiau su žmonėmis kaip dabar. Pagaliau nusišypsojau ir
supratau, kokia esu laiminga vien dėl to, kad nebijau būti savimi. (:
|