|
pagaliau pasprukau nuo apsauginiu. buvau rytmecio misiose. na, gerai,
dziazovi gospelai, ryskiausiom spalvom issidabinusios damos; ispudingos
kepures; ir pinigai, pinigai, pinigai; aukojant paeiliui pakyla
kiekvienas suolas ir svinguodamas eina link altoriaus. pirmoj
rinkliavoj dejau didziausia vietini banknota (visi mato, tokia proga,
etc.); antroj taip pat, galvojau paskutine; trecioj jau sukandes
dantis; o ketvirtoj - perpus mazesni; penktoj, sestoj, septintoj ir
astuntoj suvis nebedalyvavau (pasirodo neprivaloma, ir tai tik atskiru
seimu pasipuikavimo ritualas). pasijutau kaip kokiam naktinbary kur
reikia uzkisti; ir buvau jau viska iseikvojes; panasi pinigu grezimo
masina... bet vis tiek smagu, tik mintis kazkaip suhorizontalejo ir
truputi uzkimso velykine atgaiva ir dziaugsma...
bet tai veikiau mano problema, busiu susmulkiasielejes...
|
